Per pastaruosius kelis dešimtmečius girdima, kad mėsos vartojimas yra visų ligų rūšių šaltinis. Atsiranda vis daugiau žmonių, kurie priima naują gyvenimo būdą - veganizmą ar vegetarizmą. Tačiau žmonija jau ilgą laiką valgo mėsą, tad kaltinti jos dėl naujų atrastų sveikatos problemų nėra prasmės. Tyrimai rodo, kad atsisakius mėsos patiriamas vitaminų trūkumas, kenčia žmogaus smegenys, jaučiamas nuolatinis nuovargis ir sumišimas. Tiesa yra tokia, kad neperdirbta, natūraliai išgauta mėsa yra ypatingai sveika. Pateikiama Jums 6 įrodymus, remiantis sveikatos tyrimais, kodėl turėtume vartoti mėsą ir tuo didžiuotis.
1. Evoliucija sukūrė žmogų, galintį valgyti mėsą ir kitus gyvulinės kilmės maisto produktus.
Stebint visą pasaulio evoliuciją, tiek pirmykščiai žmonės, tiek mūsų protėviai, valgė mėsą ir mes ją valgome. Žmogaus virškinimo sistema yra pasirengusi visapusiškai apdoroti ir priimti sveikus riebalus, baltymus ir kitas maistines medžiagas aptinkamas gyvulinės kilmės maisto produktuose. Tiesa yra ta, kad žmogus yra visaėdis gyvūnas, nepaisant tų, kurie yra veganizmo ar vegetarizmo šalininkai ir turi savo įsitikinimus. Geriausiai funkcionuojame valgant ABIEJŲ kilmių produktus - gyvulinių ir augalinių.
Žmonės turi daug trumpesnes virškinimo sistemas nei žolėdžiai, bei neturi specializuotų organų, kurie virškintų pagrindinius celiuliozės pluošto augalus. Žmonės turi iltinius dantis, kurie skirti sugriebti, plėšyti, bei nykščius ant abiejų rankų, kurie leidžia laikyti priemones ir gebėjimą medžioti. Mėsa yra viena iš priežasčių, kuri padėjo išvystyti tokias dideles ir sudėtingas žmogaus smegenis. Vieni iš pirmųjų atradimų rodo, kad pirmykščiai žmonės valgė mėsą jau daugiau kaip prieš 1,5 milijono metų.
Taigi, dabartinis žmogus yra sukurtas evoliucijos, vartoti ir priimti visas svarbias maistines medžiagas iš gyvulinės kilmės maisto produktų.
2. Mėsa yra neįtikėtinai maistinga.
Aukštos kokybės, neapdorota mėsa yra viena maistingiausių maisto produktų rūšių visame pasaulyje. Pavyzdžiui, 100-tame gramų neapdorotos maltos jautienos porcijoje yra labai didelis kiekis vitaminų B12, B3, B6, geležies, cinko, seleno, mineralų ir kitų vitaminų. Vitaminas B12 yra ypatingai svarbus, nes jo gauti tik iš augalo, tiek kiek reikia žmogui, yra neįmanoma. Neperdirbtoje mėsoje galima rasti tik sveikų riebalų. Be to mėsoje, kuri išgauta iš gyvūno maitinamo augalais, o ne grūdais, randama 5 kartus daugiau Omega-3 vitamino. Mėsoje yra keletas kitų svarbių, mažiau žinomų, maistinių medžiagų, kurių negali gauti iš nei vieno augalo. Šios maistinės medžiagos yra labai svarbios optimaliam organizmo veikimui.
KREATINAS. Ši maistinė medžiaga formuoja energijos rezervą raumenyse ir smegenyse, ji randama tik gyvulines kilmės maisto produktuose, todėl vegetarai ir veganai stokoja kreatino, o jų fizinis, bei psichologinis aktyvumas yra sumažėjęs.
KARNOZINAS. Ši maistinė medžiaga veikia kaip galingas antioksidantas ir apsaugo nuo degeneracinių procesų. Nustatyta, kad karnozinas randamas tik gyvulinės kilmės produktuose.
DHA ir EPA yra aktyvioji Omegos-3 forma žmogaus kūne ir randama tik gyvulinės kilmės produktuose. Žmogaus kūnas yra neaktyvus gaunant tik ALA (neaktyvioji augalinės kilmės Omega-3).
Tai tik dalelytė, to ką mokslas geba atskleisti. Taigi mėsa yra labai naudinga ir tik iš jos gaunama daug maistinių medžiagų, kurių negali gauti net iš didelio kiekio augalinės kilmės produktų.
3. Mėsa nepadidina rizikos susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ar diabetu.
Yra nemažai pretenzijų dėl mėsos, kur teigiama, kad ji prisideda prie sunkių ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas ir kitos. Pagrindinė priežastis, kodėl taip manoma, tai dėl mėsoje esančių sočiųjų riebalų. Tačiau per pastaruosius metus šis mitas buvo faktiškai paneigtas.
Tyrimai rodo, kad laikantis dietos sotieji riebalai nepakelia cholesterolio kiekio kraujyje ir jokiais būdais nėra susijęs su širdies ligomis. Harvarde atlikti vieni didžiausių tyrimų, kurių metu buvo tirta daugiau nei 1 mln. individualių tyriamųjų, atlikta 20 tyrimų ir nerasta nei viena asociacija tarp neperdirbtos mėsos ir tiriamų ligų (širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto). Europoje atlikto analogiško tyrimo metu rezultatai nebuvo skirtingi, mėsa taip pat nesusijusi su ligomis, o ištirta beveik 450 tūkt. žmonių. Tačiau tiriant perdirbamą mėsą rezultatai parodė žymiai didesnę riziką. Jei norite išvengti lėtinių ligų, tada prasminga nevalgyti perdirbamos mėsos ar valgyti jos kiek įmanoma mažiau.
Taigi, nėra jokių įrodymų, kad neapdorota mėsa nepadidina rizikos susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ar diabetu.
4. Mėsos sudėtyje yra aukštos kokybės baltymų, kurie labai svarbūs raumenų ir kaulų sandarai.
Baltymai, tai viena ilga eilė aminorūgščių, kurios sujungtos ir sulankstytos į sudėtingą formą. Yra 9 amino rūgščių rūšys, kurių žmogus pats nepasigamina, o gauna tik iš tam tikrų produktų. Atsižvelgiant į tai, kad gyvuliniai baltymai yra puikūs ir turi savyje visas aminorūgštis, o augaliniai baltymai turi tik optimalų aminorūgščių profilį, tai rodo, jog mėsa yra labai svarbi žmogaus gyvybei.
Nenuostabu, kad vartojimas gyvulinių baltymų yra susijęs su raumenų masės auginimu ir visaėdžiai žmonės turi daug daugiau raumenų nei praktikuojantys vegetarizmą ar veganizmą. Tyrimai rodo, kad vegetarai turi daug mažesnį testosterono lygį nei valgantys mėsą. Žemas testosterono kiekis asocijuojasi su nepakankama jėga, mažesne raumenų mase, didesnių kiekiu riebalų, depresija ir sumažėjusiu pasitikėjimu savimi. Taip pat, baltymai yra svarbi dalis, įtakojanti kaulų stiprumą. Baltymų vartojimas, ypatingai gyvulinių baltymų, susijęs su kaulų tankumu ir mažesne rizika kaulų lūžiams.
Taigi, jei norite turėti tvirtus raumenis, išvengti osteoporozės ir kaulų lūžių, tuomet gyvulinius baltymus turėtumėte vartoti reguliariai.
5. Ryšys tarp mėsos vartojimo ir vėžio ligos.
Yra atlikta tik keletas tyrimų, kurių rezultatai rodo ryšį tarp neapdirbtos mėsos vartojimo ir vėžio ligos. Tačiau visi šie tyrimai yra vadinami stebėjimo tyrimais, kurie gali būti nepatikimi. Šių tyrimų metu dažna klaida yra ta, kad sujungiama perdirbta ir neperdirba mėsa, o tokie rezultatai yra neadekvatūs, nes abi rūšys turi labai skirtingą poveikį. Nors tiesa, kad perdirbta mėsa stipriai koreliuoja didinant vėžio riziką, bet klaidingai teigiama, kad neperdirbama mėsą yra tolygi perdirbtai. Teigiama, kad rastas labai nedidelis rizikos padidėjimas vyrams ir nulinis rizikos padidėjimas moterims vartojančioms neapdirbtą mėsą. Žinoma tik tai, kad didelę įtaką daro mėsos gaminimo tipas, nes kenksmingos medžiagos susidaro pernelyg ilgai verdant ar pernelyg ilgai kepant. Dėl šios priežasties svarbu naudoti švelnesnius gamybos būdus ir esant apdegintam produktui, tą anglytį nupjauti.
Taigi, rizika tarp neperdirbtos mėsos ir vėžio yra perdėta, tačiau maisto gaminimas daro didelę įtaką, nesvarbu, ar gaminamas gyvulinės kilmės, ar augalinės kilmės patiekalas.
6. Mėsos skonis neįtikėtinai skanus ir nepakeičiamas. Kepsniai, kepta vištiena, avienos pjausniai, steikai, ar galėtumėte rasti analogišką skonį?
